TERMOKRIPTAS
Santechnika išmaniems Jūsų namams

Naudinga informacija

 Grindinis šildymas:

  Tai alternatyva radiatoriams, kai patalpas šildanti sistema įrengiama po grindimis. Anksčiau šiltos grindys buvo siejamos su prabanga, dabar tai laikoma tiesiog efektyviu ir patogiu šildymo būdu, nes taip taupoma energija , išnaudojama visa patalpos erdvė, nešąla kojos, atitinkamai suprogramavus tokia sistema gali ir vėsinti. Tokios grindys gali būti įrengtos bet kurioje patalpoje, nors vyrauja sanitariniuose mazguose, virtuvėse, prieškambariuose. Kitose patalpose, kaip miegamajame, tokias grindis reikėtų derinti su drėkinimo sistemomis, nes grindinio šildymo sistema šiek tiek sausina orą.

Grindinio šildymo sistema laikoma racionaliu pasirinkimu namų savininkams, be didelio vargo gali būti įrengta ir butuose, tik pastaruoju atveju tenka įveikti daugiau administracinių kliūčių (perdangos atlaikomo svorio riba ir panašiai). Sistemos veikimo principas paprastas: šiluma teka po grindimis išvedžiotais vamzdeliais, elektros kabeliais arba kanalais, pučiant šiltą orą. Taip pat gali būti naudojamas elektrinis kilimėlis, kuris įrengiamas tiesiai po grindų danga.

Geriausiu variantu nuosaviems namams laikomos vandeniu šildomos grindys, nes tokiuose namuose beveik visada būna atskira katilinė. Katilas pašildo vandenį, kuris teka po grindimis išvedžiotais vamzdeliais.


Grindinio šildymo pranašumai:

  • Energijos taupymas - Palyginus su radiatoriais, tiekiama grindinio šildymo temperatūra yra artimesnė reikiamai patalpos temperatūrai, todėl suvartojama iki 12 proc. mažiau energijos. Turėkite omenyje, kad žmogus dėl šio pinigų ir energijos tausojimo nejunta nė menkiausių šilumos pokyčių ar diskomforto.
  • Tolygus šilumos pasiskirstymas patalpose - Grindinis šildymas pritaikytas visiems žmogaus fiziologiniams šilumos poreikiams – prie grindų temperatūra didesnė, o galvos lygyje ir aukščiau – žemesnė (nepaisant to, tolygus pasiskirstymas išlieka). Taigi, jausmas gyvenant šiuo būdu apšildytose namuose yra daug geresnis, o ir sergamumo procentas statistiškai yra kiek mažesnis. Maloni šiluma spinduliuojama visame dideliame plote, o ne patalpos šonuose. Tiek šildant, tiek vėsinant patalpas, skleidžiama temperatūra paskirstoma tolygiau, todėl grindinio šildymo ir vėsinimo sistemos taupo energiją.
  • Draugiškumas aplinkai - Tai aplinkai nekenksmingas patalpų šildymo būdas, kurį galima optimaliai suderinti ir su atsinaujinančios energijos šaltiniais. (Saulės baterijos, geoterminis šildymas, GRD grežiniai, vėjo energija)
  • Nesuvaržyti sprendimai - Neribotos architektūrinės ir interjero dizaino galimybės. Grindinio, sieninio ir lubinio šildymo, vėsinimo sistemos suteikia galimybę rinktis norimus architektūrinius sprendimus, tokius kaip: patraukliausios tiek grindų, tiek lubų dangos pasirinkimas ar netgi langų vietos pasirinkimas, kuris užtikrintų estetišką interjerą.
  • Teigiama įtaka Jūsų sveikatai - Tai patikimas šildymo būdas, kuris nereikalauja papildomų priežiūros ir eksploatacijos sąnaudų, suteikia daugiau komforto nesausindamas ir nedrėkindamas oro. Įsidiegus namuose grindinį šildymą palaipsniui pradeda dingti elergijos, stipriai menksta erkučių kiekis ir neegzistuoja oro turbulencija. Puikiai tinka žmonėms, laikantiems namie augintinius, nes į ora nekeliamos dulkės (šiuo atveju plaukai) nuo žemės. Lyginant su morališkai jau pasenusiu radiatoriniu šildymu, taupo Jūsų gyvenamąją erdvę.


Grindinio šildymo įrengimas – svarbiausi etapai:

  Grindinio šildymo sistemos įrengimas susideda iš kelių etapų. Pirmiausia paruošiamas pagrindas: įrengiamos juodgrindės (perdanga), klojamas hidroizoliacinis sluoksnis, įrengiama šilumos izoliacija. Tuomet sudedami armavimo tinkleliai ir liejamas betonas. Galiausiai montuojami vamzdžiai – jie tvirtinami prie armavimo tinklelio plastikiniais dirželiais arba vielute. Taip pat patariama įrengti programuojamus termostatus, kurie padeda taupyti šilumą. Galiausiai, prieš dedant antrą betono sluoksnį, būtina patikrinti sumontuotos sistemos hermetiškumą vandeniu arba sudarant aukštą oro slėgį joje, tam kad įsitikintume , jog niekur neprateka vanduo, nes vėliau iškilus problemoms gali tekti ją ardyti.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad dėl temperatūrų svyravimo betonas (kuris yra geras šilumos laidininkas) gali trauktis ir plėstis. Vidiniams įtempimams sumažinti gali būti įrengiamos temperatūrinės siūlės, pagamintos iš elastingos izoliacinės medžiagos. Paprastai didesnėse nei 30 kv. metrų patalpose įrengiamos skersinės siūlės, taip pat jei kuri nors siena yra ilgesnė nei 8 metrai. Taip pat jos įrengiamos ties durų angomis.

Nuo betonavimo praėjus 21 dienai galima įjungti šildymo sistemą. Iš pradžių tiekiamas 25 °C temperatūros vanduo ir temperatūra keliama po 5 laipsnius kasdien, kol pasiekiama maksimali – 55 °C temperatūra. Tokia ji išlaikoma 4 dienas, o paskui žeminama po 5 laipsnius, kol atvėsta iki 25 °C. O grindų danga klojama tik atvėsinus grindis iki 20 °C.


Grindų danga – kokia geriausia?

  Klojant grindis, betoninis pagrindas turi būti visiškai išdžiūvęs, kitaip jis skeldės ir gadins dangą. Nuo pasirinktos grindų dangos priklauso, kaip greitai bus perduodama ir viduje išlaikoma šiluma. Šilumai laidžiausia danga – keraminės bei natūralaus akmens plytelės, mažiau laidi – laminatas ir medis, o prasčiausias pasirinkimas šiuo atžvilgiu būtų kiliminė danga.
Tiesa, ekspertai sako, kad toks vertinimas yra sąlyginis – visuomet rekomenduojama rinktis norimą grindų dangą, tik reikia pasidomėti, ar produktas pritaikytas šildomoms grindims, ar įšilęs neskleidžia kenksmingų medžiagų. Šildomų grindų varža neturėtų viršyti 0,15 m² K/W. Taip pat gali prireikti izoliuoti pagrindą, kad šiluma „nepabėgtų“ žemyn arba didinti tiekiamo vandens temperatūrą.

 Grindinis šildymas leis maloniai jaustis net ir basomis kojomis, be to, galėsite įgyvendinti visus interjero užmojus – pavyzdžiui, įrengti akmenines grindis kurioje tik norite patalpoje.


Grindinio šildymo reguliavimas, automatika:

  Grindinio šildymo reguliavimas gali vykti reguliuojant katilą, tada temperatūra būtų daugiau mažiau vienoda visame name. Kitas būdas- reguliuoti rankiniu būdu kolektorinėje dėžėje. Tačiau nei vienu, nei kitu atveju rezultatas nebus toks tikslus, kaip naudojantis grindinio šildymo reguliavimo automatiką. Automatika būna 2-jų tipų – laidinė ir belaidė. Toliau skirstoma į programuojamą ar neprogramuojamą. 

Automatikos pagrindinis privalumas yra tas, kad galima turėti skirtingose patalpose skirtingas temperatūras, taip pat taupoma šiluma, kas įtakoja ir šildymo sąskaitas. Programuojama automatika leidžia nusistatyti skirtingas temperatūras skirtingoms valandoms ir skirtingoms dienoms.  Neprogramuojamas valdymas  leidžia tiesiog turėti norimą temperatūra, ją padidinti ar sumažinti.


Nevalia pamiršti!

  Prieš rengiant šildymo sistemos projektą reikia žinoti, koks bus šilumos šaltinis, kiek patalpų turės šildomas grindis, kokios bus grindys, jų danga, sienos, durys, langai, šių izoliavimas ir įvairius kitus veiksnius. Svarbu numatyti temperatūros reguliavimo sprendimus, kurie leidžia kiekvienoje patalpoje nustatyti temperatūrų, kuri Jums iš ties būtų aktuoli. Taip bus pasiektas efektyvumo ir energijos taupymo viduriukas. 

 
 
 
Parašykite
Paskambinkite